Psichologė Jovita Kiežė

Kaip genijams šauna tokios originalios idėjos? Kas bendro tarp mąstymo būdo, kuris padėjo sukurti “Moną Lizą” ir to, kurio dėka atsirado reliatyvumo teorija? Kaip galima bendrais bruožais apibūdinti Einšteino, Edisono, da Vinčio, Darvino, Pikaso, Mikelandželo, Galilėjaus, Froido ir Mocarto mąstymo strategijas? Ir galų gale ko mes, paprasti žmonės, galime iš jų pasimokyti?

Kas bendro tarp genijų – statistika

Metų metus mokslininkai tyrėjai, palenkę galvas prie krūvų statistikos lapų, studijavo duomenis apie genijus ir nustatė, kad dažniausiai genijais tampa vaikai, kurių tėvai jų pradėjimo momentu būna vyresni nei 30 metų, o motinos – jaunesnės nei 25 metų ir vaikystėje šie mažyliai paprastai būna ligoti ir nusilpę. Kitų mokslininkų duomenis, dauguma genijų laikėsi celibato (kaip, pavyzdžiui, Dekartas), kiti augo be tėvo (Dikensas) arba be motinos (Darvinas). Aukštas intelekto koeficientas nebūtinai rodo žmogų esant genijumi, pavyzdžiui, Merilina vos Savant, kurios intelekto koeficientas yra užfiksuotas kaip aukščiausias rekordas ir siekia 228 balus, niekuo ypatingu nepasižymėjo nei mokslo, nei meno srityse. Ir tikrai rasime daug fizikų vidutiniokų, kurių intelekto koeficientas yra gerokai aukštesnis už Nobelio premijos laureato Ričardo Feinmano, žinomo kaip paskutinis didysis Amerikos genijus – jo intelekto koeficientas yra vos 122 balai. Taigi matome, kad oficialios statistikos duomenys negali vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas yra bendro tarp genijų.

Genijai žvelgia į uždavinius daugeliu skirtingų būdų

Genijams dažnai pavyksta pažvelgti į tuos pačius reiškinius iš tokios perspektyvos, iš kokios niekas prieš juos nėra į tai žiūrėjęs. Leonardo da Vinči tikėjo, kad norint išsiaiškinti užduotį, reikia pradėti nuo jos pertvarkymo įvairiais naujais būdais. Su kiekviena nauja perspektyva atsiveria nauji problemos aspektai ir taip galima perprasti jos esmę. Kai eilinis žmogus susiduria su užduotimi, jis iš pradžių pagalvoja, ar jam neteko su tuo susidurti anksčiau, ar jis nesimokė apie tai mokykloje ar universitete, kaip kiti žmonės paprastai imasi spręsti šį uždavinį, ir panašiai – normaliai mes mąstome siedami savo patirtį su praeitimi, tai yra reproduktyviai. Tuo tarpu genijai mąsto produktyviai – jie stengiasi ne atkartoti jiems žinomus ar anksčiau girdėtus sprendimo būdus, o atrasti kiek įmanoma daugiau naujų sprendimo kelių. Iš daugelio jų sugalvotų naujų atsakymų kai kurie būna ypač neįprasti ir gal net unikalūs.

Genijai moka savo idėjas pateikti vaizdžiai

Kūrybiškumo sprogimas Renesanso laikotarpiu buvo glaudžiai susijęs su didžiulio žinių kiekio perteikimu paraleline kalba, tam pasitelkiant piešinius, grafikus ir diagramas, kaip, tarkim, plačiai pagarsėjusios da Vinčio arba Galilėjaus diagramos. Galilėjus sukėlė revoliuciją moksle, kai padarė jo tiesas akivaizdžiai matomomis per diagramas, žemėlapius ir piešinius, kuomet jo amžininkai rėmėsi įpastomis matematinėmis formulėmis ir verbaline kalba. Kai Einšteinas mąstydavo apie tam tikrą uždavinį, jis visuomet stengdavosi jį įsivaizduoti daugeliu skirtingų būdų, įskaitant diagramas. Jo protas puikiai mokėjo piešti vizualinius ir erdvinius vaizdinius, ir šalia matematinių formulių jis stengėsi mąstyti būtent vaizdais, kurie ir padėjo jam pagimdyti unikalias idėjas. Netgi savo laiškuose draugams Einšteinui kartais sunkiai sekdavosi žodžiais paaiškinti, ką jis turi omeny, todėl jis griebdavosi schemų.

Genijai yra produktyvūs

Tomas Edisonas užpatentavo 1093 savo išradimus. Jis buvo sau užsibrėžęs tikslą sukurti po vieną naują nedidelį išradimą kas kiekvienas dešimt dienų ir po vieną svarbų išradimą kas pusmetį. Bachas parašydavo po vieną kantatą kiekvieną savaitę, ir šio darbo neapleisdavo nepaisydamas ligos ar nuovargio. Mocartas sukūrė virš šešių šimtų muzikinių kūrinių. Einšteinas pasauliui geriausiai žinomas kaip reliatyvumo teorijos kūrėjas, tačiau šalia jos jis dar parašė 248 kitų mokslinių darbų. Taigi bendras genijų bruožas – produktyvumas. Nebūtinai visi ar daugelis jų kūrinių yra neįtikėtinai nuostabūs ar unikalūs, tačiau nuolat dirbdami, kurdami, mąstydami ir įgyvendindami savo idėjas tarp eilinių darbų genijai pateikia pasauliui ir revoliucingų išradimų, o po jų vis viena neužmiega ant laurų ir dirba toliau.

Genijai sudaro neįprastus derinius

Ieškodami naujų būdų pažvelgti į tuos pačius reiškinius kitaip, genijai savo mintyse stengiasi susieti tokius dalykus, kurie paprastam žmogui atrodo visai nesusiję ir nesuderinami. Tarsi kūrybiški vaikai, kurie iš lego kaladėlių kaskart sukuria vis naujas formas ir objektus, genijai žaidžia sujungdami ir perdėliodami idėjas, vaizdus ir mintis į skirtingas kombinacijas. Imkime Einšteino lygtį  E=mc² – šis mokslininkas neišrado energijos, masės ir šviesos greičio sąvokų, tiesiog sujungęs šiuos konceptus į neįprastą derinį jis sugebėjo pažvelgti į tą patį pasaulį, į kurį mes žiūrime kasdien, ir pamatyti kažką naujo. Paveldimumo dėsniai šiuolaikiniame genetikos moksle remiasi Gregoro Mendelio, kuris sujungė matematiką ir biologiją į naują mokslo sritį, atradimais.

Įdomūs faktai apie genijus

Albertas Einšteinas vaikystėje turėjo kalbos sutrikimų, o sulaukęs septyniolikos neįstojo į universitetą, nes neišlaikė stojamųjų egzaminų!

• Leonardas da Vinčis buvo kairiarankis dislektikas (gebėjimo skaityti sutrikimas) ir viską mėgstantis atidėlioti perfekcionistas, dėl to dauguma jo darbų taip ir liko nepabaigti.
• Izaokas Niutonas gimė neišnešiotas, buvo pernelyg mažo svorio ir mažai kas tikėjo, kad jam pavyks išgyventi. Tėvui mirus mama reikalavo, kad berniukas mestų mokyklą ir liktų namie ūkininkauti, tačiau dėdei pavyko ją įtikinti, kad iš Izaoko bus prastas ūkininkas, taigi verčiau leisti jam mokytis.
• Pirmas žodis, kurį ištarė mažasis Pablas Pikasas, buvo “pieštukas”, o lankydamas mokyklą berniukas pasižymėjo kaip blogiausias mokinys klasėje.

Publikuota žurnale “Prie kavos“, 2012 m. sausis